BIOLOGIJA SVARBU

Vaiko teisių gynimas padeda biologiniams tėvams sutekti vaikams saugumą, biologinę tapatybę, tobulą lyčių pusiausvyrą namuose ir maksimalius vaiko vystymosi rezultatus.

"Dauguma mokslininkų dabar sutinka, kad vaikams, užaugintiems dviejų biologinių tėvų stabilioje santuokoje, visais atžvilgiais sekasi geriau nei kitų šeimos formų vaikams.“ -Woodrow Wilson viešųjų ir tarptautinių reikalų mokykla Prinstono universitete ir Brukingso institute

TURĖTI BIOLOGINIUS TĖVUS - TAI TURĖTI BIOLOGINĘ TAPATYBĘ

Kiekvienam žmogui kyla egzistencinis klausimas „Kas aš esu? Vaikai, augantys tradiciniuose namuose, susiformuoja savo tapatybę per giminystės ryšius (įskaitant ryšius su tolimesniais giminėmis), tuo tarpu įvaikiai ir donorinio pradėjimo žmonės turi formuluotis tą jausmą be viso šito.

• 72% įvaikių nori sužinoti, kodėl jie buvo atiduoti įvaikinti
• 65% pareiškė norą susitikti su savo kraujo ryšio tėvu arba motina
• 94% išreiškė troškimą žinoti, į kurį iš tėvų jie labiausiai panašūs. Amerikos įvaikinimo kongreso tyrimas
• 64% donorinio pradėjimo suaugusiųjų mano: „Mano donoras yra pusė to, kas aš esu“.
• 78 % sutiko, kad donorinis pradėjimas yra svarbi jų tapatybės dalis
• 81 % dažnai domėjosi, kokiais asmenybės bruožais, polinkiais ir fizinėmis ypatybėmis jie panašūs į savo donorą – „We Are Donor Conceived Survey“

PELENĖS EFEKTAS

Galbūt dėl genetikos, galbūt dėl mūsų pirminių rūšies pratęsimo instinktų, patėviai pirmenybę teikia savo biologiniams palikuonims. Nors tikrai esama atsidavusių patėvių, bet statistiškai globotojai, nesusiję kraujo ryšiu, mažiau domisi įvaikiais ir yra mažiau rūpestingi. Duomenys rodo, kad pamotės mažiau rūpinasi savo įvaikių sveikata, suteikia jiems žemesnės kokybės išsilavinimą ir išleidžia mažiau pinigų maistui, lyginant su biologinėmis motinomis.

"[Mano tėvo] naujoji žmona apskritai nenorėjo vaikų ir nenorėjo mūsų konkrečiai. Tiesą sakant, su mumis tada buvo daug vargo, - su manim daugiausia dėl to, kad sirgau labai sunkia astma, o su mano seserimi dėl to, kad ji buvo aikštinga. Be to, jautėme, kad pamotė pavydi mums artimų ryšių su savo tėvu... Mes buvome įsibrovėliai į jų asmeninius grynai suaugusiųjų santykius.“ – Christie

VAIKŲ, GYVENANČIŲ SU SVETIMAIS SUAUGUSIAIS, VYSTYMASIS ATSILIEKA

Posūniai ir podukros patiria daugiau traumuojančių šeimyninių išgyvenimų (AFE), nes jiems kyla statistiškai didesnė skurdo rizika, nestabilios psichikos globėjų tikimybė, daugiau smurto artimoje aplinkoje atvejų, dažnesnis susidūrimas su narkotikais ir (arba) alkoholiu ir tėvų įkalinimu. Būdami suaugę, posūniai ir podukros dažniau patiria sunkumų dėl prastos sveikatos, piktnaudžiauja nelegaliais narkotikais ir labiau linkę į savižudybę.

"Mama antrą kartą ištekėjo, praėjus porai metų po to, kai mus paliko mano tikras tėtis. Vyras, už kurio ji ištekėjo, tebėra mano patėvis iki šiol, praėjus keturiasdešimčiai metų. Jis prisiėmė keturis ne savo vaikus ir stengėsi mus auklėti kaip išmanydamas. Deja, dažnai jis mus įžeidinėdavo, piktai bardavo ir bausdavo... Mano mama beveik kasdien turėjo ginti mus nuo jo keiksmų. Patėvis su mūsų mama susilaukė trijų savo vaikų, ir aš mačiau, kaip jis tapo mylinčiu, dievinančiu biologiniu tėvu. Jis buvo kitoks, visai kitas žmogus... savo vaikams."- Allison

SMURTAS PRIEŠ VAIKĄ IR MIRTIS

Tyrimai rodo, kad klausimas yra ne tai, ar svetimi suaugusieji šeimoje kelia didesnę riziką vaikams, bet kokio masto riziką jie kelia.

"... mažiems vaikams, gyvenantiems namuose su svetimu suaugusiuoju, rizika patirti mirtiną sužalojimą yra beveik 50 kartų didesnė negu vaikams, gyvenantiems su dviem savo tėvais. Dauguma nusikaltėlių buvo mirusio vaiko globėjai vyriškiai.“ – Pediatrija 2005 m

Jeigu manote, kad vaikai turi būti „saugūs ir mylimi“, tada suprantate, kad biologija yra svarbu.

Žemiau pateikiamos panašios išvados iš JAV ligų kontrolės centrų studijos „Šeimos sandara ir vaikų sveikata“, duomenys paimti iš Nacionalinio sveikatos interviu tyrimo.

Ištraukos iš 2 skyriaus „Jie svarbiau už mus: kodėl mums reikia pasaulinio vaikų judėjimo“